- atkartoti
- atkartóti tr.
1. R, KII52, Š antrą kartą ką nors padaryti, pakartoti: Vaikai atkartoja tą, ką mato darant vyresnius rš. Choras tur atkartoti Mž496. Po tam tankiai atkartota ir išguldyta balsu MT47. Aš jai kelis kartus atkartódama sakiau, kad neitų viena maudytis Ds. Vaikai, savo tėvų dainas atkartodami, vadina tai senovės dainomis S.Stan. [Paukščiai,] dainas savo tėvų atkartodami, čypsi K.Donel. Jis atkartódamas valgo vieną valgį, t. y. apsistodamas J.
atkartótinai adv.: Beveik kasmet atkartotinai užpuldavo Pliskuvos žemę K.Būg. Ir linksmai pažvelgė atkartotinai į giedrai šviečiančią saulutę Vd. | refl.: Žodžiai atsikartoja mano ausyse rš. Tokio žmogaus darbai atsikartoja kitų gyvenime rš. Paskutinės dvi eilės atsikartoja rš. Kaštano milčiukai vartojami nuo atsikartojančio drugio rš. Atsikartodamas klausiau N. atsikartótinai adv.: Atsikartotinai dėl savo nebylio smūtnijos BsPI65.2. dirvą (pūdymą) suarti antrą kartą: Kokis bebūtų pūdymas, dabartiniu metu reikia jį atkartoti sp. Atkartók dirvą, t. y. antrą kartą atark J. Jau žmonys atkartójo rugiams pūdymą Slnt. Kai vasarojų pjaudavom, laukas būdavo jau atkartótas Pc. 3. Al atlenkus kraštus atsiūti, atsiūlėti: Prisiūk lopką ir atkartók – ilgiau laiko Rdm. Lopą pridėjus, reikia atkartót Trgn. \ kartoti; apkartoti; atkartoti; įkartoti; iškartoti; nusikartoti; pakartoti; perkartoti; sukartoti
Dictionary of the Lithuanian Language.